Vardadienius     svencia

Sveiki,

Tai Antano Ir Virginijos šeimos

Privati valda

                   ...Žmogus yra niekas be savo šaknu -

tegu tai bus mažyte oaze dykumoje, raudonas riebus molžemis,

kokio nors kalno šlaitas, uoleta juros pakrante ar lopinelis

didmiescio gatves. Kiekvienas suleidžiame šaknis i juodžemio sklypeli,

i pelke arba balto biraus smelio juosta, i akmeni, asfalta ar i kilimo skiaute tam,

kad galetume pavadinti šita vieta vienu vieninteliu svarbiu žodžiu – namai.

                     Laimingi tie namai, kuriuose viešpatauja santarve, meile, viens

kito supratimas. Laimingi tie namai, kuriuose šviecia saule, akiu netemdo ašaros.

Laimingi tie namai, kuriuos lanko sveciai, juk kiekvienas užsukes atneša truputi

džiaugsmo, šviesos, gerio. Visa ir yra- laime.

                     Musu busto durys atviros visiems. Nesvarbu: ar su gerais norais

biciulis užsuka, ar piktavalis grumoja, elgeta užklysta, ar ponas  karieta atbilda. Mes

visi esam žmones. Kiekvienas turim savo likima. Viena gyvenimas apipyle auksu,

 kitam gi dave tik lazda ir krepši. Vienam liepe geri pasaulyje skleist, kiti gi tik

nelaimes linki visiems.

                       Mes visi esam šios Žemes broliai ir seses. Tad gyvenkim

ir džiaukimes kol galim. Bukim laimingi savo praeitim, kokia ji bebuvo. Tikekim

ateitim. Užsuks kada nors švente ir i musu namus.

                       Aciu ir Jums, kad mus aplanket.  

           Prašom pasibelsti i visus musu busto kampelius- pabendraukime.

             Labai dekingi, kad nepasididžiavote.

           Paziurekite, musu  sveciu knygoje labai daug lapu.

       Jusu nuomone mums labai svarbi.      ACIU.